|
|||||||||||||
Bouldozer 2011  Savaitgalį Vilniuje Montis Magia laipiojimo uolomis salėje vyko tarptautinės boulderingo varžybos Bouldozer 2011. Tai jau antrosios tokios varžybos po pernai metais buvusio varžybų krikšto. Šiemet susirinko beveik šimtas dešimt dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Nors nebuvo ryškių laipiojimo žvaigždžių kaip pernai, konkurencija buvo tikrai didelė ir iš kitos pusės stebėti atranką buvo netgi įdomiau, nes į šešias finalines vietas taikėsi ne vienas sportininkas.   Nuo pat ankstaus ryto
  Lietuvių, užsiregistravusių varžybose, frontas labai stiprus neatrodė. Kipras duotuoju momentu laipiojo Slovėnijoje ar Slovakijoje (jis pats nelabi žinojo kur važiuoja), o Vilimantas kaip sykis išvakarėse apsirgo... Ar bus lietuvių finale? Štai koks buvo klausimas. Visų akys krypo į tą patį Vilmantą, o aš jaučiau, kad namų arenoje gali nustebint ir Karolis. Nustebino. Bet ne Karolis, o Artūras iš Climbing Club. Dar prieš startą sakęs, kad nesijaučia stiprus, ėmė ir pateko į finalą penktu numeriu. Vilimantas, kaip ir buvo galima tikėtis, į finalą išėjo parodęs antrą rezultatą kartu su kaimynais bralaliais Ogurcovu ir Krasanovu. Pirmu numeriu, pralipęs visas trasas dar likus pusvalandžiui iki atrankos laiko pabaigos, į finalą išėjo pūkis baisulis Rolands Rugens, aiškiai pasakęs kas čia glavnas pretendentas į pirmą vietą. Paskutinis į finalą išėjo kaliningradietis Alexey.   Merginų tarpe realiausios lietuvių pretendentės pateikti į finalus buvo Rūta
  Atrodytų ilga diena prabėgo labai greitai ir atėjo laikas finalams. Finalinias trasas šįkart kūrė rimta komanda: vienarankis Julius, bevienapirštis Jonas ir bandomasis Bogis iš dievo pamiršto krašto. Tokiomis sąlygomis kurtos trasos sakyčiau gavosi visai padorios. Kiek sunkios, bet padorios.  
  Antroji, grynai mano trasa, pasidavė tik Rugensui, nors, mano manymu, ją turėjo pralipti ir daugiau dalyvių, nes nei vienas nedarė original būtų kaip aš kūriau, o bandė atsiekti raktinę vietą savo ilgomis lepcėmis. Vat ir bus jums turėti ilgas rankas! Vis dėlto Rugensui jos padėjo, raktinę vietą jis pralipo ir atsidurė horizontalioje padėtyje, iš kurios sekė šuolis į top'ą. Kiek padvejojęs ir supratęs, kad kitos išeities nėra, latvis šoko ir pelnytai užsitarnavo vienintelį top šioje trasoje.   Trečioji trasa vien tik didelėmis formomis atrodė labai gerai, bet buvo sekinanti, o lipimas įtemtas ir atsargus. Plius, keturios minutės tikrai ne tas laikas, per kurį galima lengvai pralipti tokią trasą. Tačiau Rugensas buvo arti pralipimo, nors jis gal kiek per daug susikoncentravo į padriką šuolį į top'ą, vietoje to, kad blaiviai pamąstytų kaip nors truputi arčiau prie jo priartėti.   Ketvirta trasa buvo duoklė žiūrovams: nesunki, gražių dinaminių judesių trasa pasidavė visiems dalyviams.  
  Antrą trasą neigiamu pralipo tik ukrainietės Olga ir Mariya, nors kitos merginos šią gražią trasą kapojo taip pat smagiai iki pat top'inio kybio.   Trečia puiki Vilmanto trasa buvo įveikta taip pat tik tų pačių ukrainiečių. Gražiai besideliojanti techniška trasa puikiai tiko finalams ir juos papuošė.   Ketvirtą trasą ant išlipimo be ukrainiečių pralipo ir baltarusė Larisa, kuriai šis top'as garantavo trečią vietą. Varžybas laimėjo Olga, aplenkusi Mariya vienu bandymu trasoje neigiamu.  
  Apibendrinant malonu, kad plečiasi dalyvių šalių sąrašas, kad daugėja ir pačių dalyvių. Malonu, kad Montis Magia suteikė galimybę visiems įsigyti batelių už nerealią kainą. Malonu, kad renginys jau praėjo ir galima atsipūsti iki kitų metų (: © Martinas Didžbalis foto | |||||||||||||
|
      © onsight.lt, 2003
|
|
||||||||||||